Kas yra aukso kaina ?
Aukso kaina keičiasi kievieną minutę. Paskutinų 30 dienų aukso kainos kitimas Londono biržoje pateiktas žemiau esančime grafike. Kaina nurodyta eurais už vieną 999 prabos aukso gramą;
Aukso kaina - tai 999 prabos kaina Londono biržoje
Auksinių juvelyrinių dirbinių kainą - tai aukso kaina plius gaminyje sunaudotų tauriųjų metalų kaina, juvelyrų darbo sąnaudos, juvelyrų sunaudotos medžiagos ir įrankiai gaminiui atlikti, prekės meninė vertė, prekės transportavimo ir saugojimo mokesčiia, valstybės mokesčiai pridėtinės vertės mokesičiai (PVM) importo mokesčiai, prekės aprobavimo mokesčiai.
Kas yra Auksas
(šaltinis wikipedia.lt)
Auksas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Au (lot. aurum, ang. Gold), eilės numeris 79, taurusis metalas.
Auksas yra ryškiai geltonas taurusis metalas, dėl priemaišų gali būti įvairių atspalvių (lydiniuose – nuo vario raudonumo iki sidabriškai balto). Yra minkštas, tąsus ir kalus: lengvai ištempiama aukso viela, išplojami plonyčiai (peršviečiami) lakštai (folija). Elektrinis ir šilumos laidumas ~30 % mažesnis negu sidabro.
Kaip ir visi taurieji metalai, auksas atsparus oro, daugelio rūgščių ir šarmų veikimui. Jį tirpina karališkasis vanduo (koncentruotų azoto ir druskos rūgščių mišinys 1:3), druskos rugšties ir laisvo chloro mišinys (druskos rūgšties ir natrio hipochlorito (NaOCl) tirpalo mišinys), seleno rūgštis (H2SeO4). Kambario temperatūroje auksas tirpsta vandeniniuose cianidų tirpaluose – susidaro kompleksinė druska, pakaitintas auksas reaguoja su chloru ir sudaro aukso (III) chloridą, su bromu jungiasi kambario temperatūroje.
Žinomi 2 aukso oksidai (Au2O ir Au2O3), kurie susidaro kaitinant aukso hidroksidus, gautus iš šarmais veikiamų aukso druskų. Su kai kuriais junginiais sudaro koloidinius tirpalus. Aurato rūgšties HAuO3 druskos (auratai) nepatvarūs.
Metalai ir kiti reduktoriai išskiria auksą iš jo druskų tirpalų. Lydiniai su sidabru, variu, platina ir kitais metalais (aukso lydiniai) labai atsparūs korozijai, plastiški. Su gyvsidabriu auksas sudaro Amalgamą.
Aukso kristalai kubinės singonijos, oktaedrų, kubų formos. Metalo blizgesys. Kietumas pagal Moso skalę 2,5-3, lydymosi temperatūra 1064.33,5 °C, virimo temperatūra 2855.85 °C, tankis 19 320 kg/m³. Žemės plutoje aukso yra 4,3∙10-7 % masės.
Dažnos sidabro, vario, geležies, mangano, švino, rečiau paladžio, bismuto, seleno, iridžio, platinos, gyvsidabrio priemaišos. Pagal jas skiriamos aukso atmainos:
Dažnai randamas dendritų, tarpgyslių, grūdelių, žvynelių, plokštelių, dulkių pavidalu. Uolienose auksas būna pirminės (magminės, pegmatitinės), antrinės, t. y. egzogeninės (upių ir jūrų sąnašynai, konglomeratai), ir metamorfinės (skarninės, hidroterminės) kilmės. Aukso yra Australijoje (Viktorijos valstijoje), Brazilijoje, Čilėje, Indijoje, Indonezijoje, JAV (Kalifornijos, Aliaskos valstijose), Kanadoje, Kinijoje, Meksikoje, Mongolijoje, Norvegijoje, Peru, PAR (didžiausi pasaulyje Witwatersrando aukso telkiniai), Rusijoje.
Didžiausias rastas aukso luitas – Holtermano plokštė (Australija, 1872) – 214,326 kg (gryno aukso jame 85,05 kg), didžiausi grynuoliai: Geidžiamasis (Australija, 1869) – 68,08 kg. Japonas (Japonija, 1901) – 71 kg.
1995 m. atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos rytuose paviršinėse žvyro ir smėlio nuogulose yra aukso. Didžiasalio, Didžiasalio-2 ir Salako žvyro telkiniuose aukso atitinkamai rasta 0,56; 0,3; 0,13 g/t. Į Lietuvą auksas buvo atneštas ledynų, atslinkusių iš Švedijos ir Suomijos auksingų plotų.
Pačiame Žemės jūros vandenyne ištirpusio aukso yra daugiau negu sausumoje – 0,000004 promilės.[1]
Senovėje auksas buvo gaunamas plaunant auksingą smėlį. Vienas pirmųjų aukso gavimo būdų buvo toks: avių kailiai su prie jų pririštais akmenimis būdavo nuleidžiami į upę, ant jų pilamas auksingas smėlis. Lengvos aukso smiltys nutekėdavo su vandeniu, sunkesni ir didesni metalo gabalėliai likdavo vilnose. Kailius su juose esančiu auksu sudegindavo, pelenus suberdavo į indus ir plaudavo vandeniu. Nupylus drumzliną vandenį ant dugno likdavo auksas.
Senovės Egipte mokėjo išgauti auksą ir iš jo darė įvairius dirbinius (iki šių dienų išliko ne tik įrašų apie Egipto auksą, bet ir tuometinių dirbinių).
Viduramžiais išmokta išskirti auksą iš rūdų amalgaminiu būdu (naudojant gyvsidabrį) bei gryninti kupeliavimo metodu.
XIX a. imta naudoti ne tokius kenksmingus gamybos būdus – tirpinimą chloro vandenyje arba cianiduose. Taip auksas gaunamas ir dabar: susmulkintas rūdos koncentratas veikiamas kalio arba natrio cianidų tirpalais, po to nusodinamas cinku arba sorbuojamas onitais. Auksas gryninamas elektrolize arba tirpinant rūgštyse.
Lietuvoje auksas monetų pavidalu pasirodė XIV-XV amžiuje. XV a. į Vilnių atvyko auksakalių iš Vokietijos. 1495 m. įkurtas Vilniaus Auksakalių Cechas. XVI a. viduryje Vilniuje buvo kalamos monetos: dukatai, portugalai, pusportugaliai. XVI-XIX a. aukso dirbiniai buvo gaminami ir kituose miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Ukmergėje) bei įsivežami iš Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių.
Auksas ir jo lydiniai naudojami monetų ir juvelyrinių dirbinių, medalių, dantų protezų, chem. aparatūros gamybai. Radiotechnikoje ir elektronikoje naudojami auksu padengti kontaktai ir laidai, izotopu 198Au gydomos vėžinės ligos.
Auksas ekonomikoje dėl savo savybių (vienalytis, dailus, patvarus, lengvai apdorojamas ir gabenamas, laidus elektrai, atsparus korozijai) turi ypatingą vartojamąją vertę, atlieka pinigų funkciją. Iš aukso kalamos monetos, auksas specialiais luitais saugomas kaip valstybių centrinių bankų valdomos aukso atsargos. Valstybė laiko auksą kaip savo tarptautinių atsargų dalį ir gali jį panaudoti mokėjimo balanso deficitui padengti. Aukso standarto sąlygomis kaip vertės matas, auksas atliko cirkuliacijos, mokėjimo ir turtų kaupimo bei pasaulio pinigų funkcijas. Susikūrus valstybių valiutų sistemoms, vidaus apyvartoje įsivyravo į auksą nekeičiami popieriniai pinigai (banknotai) bei metalinės monetos, vėliau elektroniniai pinigai. Auksas nebeatitiko cirkuliacijos ir mokėjimo priemonės funkcijų, liko vertės matu, išlaikė turtų kaupimo priemonės bei pasaulio pinigų funkcijas, tebėra pinigų sistemos pagrindas.
Nuo 1972 m. auksas nustojo buvęs Tarptautinio valiutos fondo apskaitiniais pinigais ir pakeistas Specialiosiomis Skolinimosi Teisėmis, tačiau liko svarbiausia valstybių tarptautinių atsargų dalimi. Kitaip negu popieriniai pinigai, auksas pats turi vertę kaip prekė. Auksas perkamas ir parduodamas pasaulio biržose. Daugiausia aukso perkama siekiant investuoti pinigus.
Auksas plačiai naudojamas elektronikos pramonėje. Jis laidus elektrai, atsparus korozijai bei iš jo nesunkiai pagaminami labai ploni laidininkai. Todėl iki mikroschemų kristalų dažnai vedami auksiniai laidai.
Maisto pramonėje auksas (E175) naudojamas kaip maisto gaminių paviršiaus metalinis dažiklis.[2]\\
Praba – santykinis tauriojo metalo kiekis lydinyje.
Standartinį tauriojo metalo kiekį tauriųjų metalų lydiniuose nurodo Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) arba valstybės nustatytas matavimo vieneto standartas, kuris rodo lydinio, iš kurio pagamintas gaminys, vertingumą ir santykinį tauriųjų metalų kiekį lydinio masės tūkstantyje dalių (t. y. parodo, kiek tauriojo metalo yra 1 kg lydinio). Šio santykio ženklas (prabos ženklas) įspaudžiamas gaminyje. Tauriesiems metalams priskiriami auksas, sidabras, platinos grupės metalai.
Prabavimas – tauriųjų metalų, jų lydinių kokybės bei kiekybės, taip pat brangakmenių tapatybės ir charakteristikų nustatymas.
Aukso lydinių prabos 375, 585, 750, reiškia, kad 1000 masės dalių lydinio yra 375, 585, 750 dalių gryno aukso. Sidabras dažniausiai būna 800, 875, 916 ir 925 prabos, platina – 950 prabos.
Kai kuriose šalyse, (pvz., Anglijoje, Šveicarijoje) tauriojo metalo kiekį 1 kilogramo lydinyje išmatuoti naudojama karatų matavimo sistema. Tai santykinė skaičiavimo sistema, kai visas bendras metalo svoris prilyginamas 24 dalims. Tauriojo metalo grynumas nurodomas kiek dalių tauriojo metalo yra visame 24 dalių lydinyje (pvz., jei aukso dirbinys yra 18 karatų, tai reiškia, kad jis pagamintas iš lydinio, kurio 24-iuose vienetuose lydinio yra 18 vienetų gryno aukso. Karatinės prabos nereikia painioti su brangiųjų akmenų svorio vienetu karatu.
Lietuvoje prabas ir prabavimą apibrėžia Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymas[1]. Lietuvos Respublikoje tauriųjų metalų ir brangakmenių bei jų gaminių valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos prabavimo rūmai šio įstatymo nustatyta tvarka.[2]
Įstatymas nustato leistinas prabas tauriųjų metalų gaminiams:
Gaminiai turintys mažiau tauriojo metalo nei numatyta įstatyme negali būti realizuojami kaip tauriojo metalo gaminiai. Taip pat gaminiai, kuriuose atskiros detalės ne tauriojo metalo, ar detalių (pavyzdžiui, užsegimai) praba žemesnė, nei viso gaminio žymimas MET.
Pavyzdžiui: Lietuvos Respublikoje Įstatymo 7 straipsnyje nustatyta žemiausia sidabro praba yra 800, t. y. lydinyje turi būti ne mažiau kaip 80 procentų sidabro. Visi gaminiai, pagaminti iš sidabro lydinių, kurių sudėtyje yra mažiau nei 80 procentų sidabro, Lietuvoje negali būti realizuojami kaip sidabro gaminiai. Žemiausia sidabro praba – 800 praba yra nustatyta ir tarptautiniuose bei Europos standartuose, taip pat ir Lietuvoje galiojančioje Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijoje.[3]
Rusijoje sidabro gaminius ėmė prabuoti 1613 m., o aukso – 1700 m.
TSRS platinos gaminius ėmė prabuoti 1927 m., o paladžio – 1956 m.
Iki 1927 m. Rusijoje ir TSRS buvo naudojama senoji Rusijos prabų sistema, pagrįsta rusiškuoju svaru, kuris būdavo dalinamas į 96 zolotnikus. Todėl 1 zolotniko prabos auksas būtų toks lydinys, kur auksas sudaro tik 1/96 dalį lydinio. 96 zolotnikų auksas – visiškai grynas, o 48 zolotnikų auksas – 50 % auksas.
1927 m. TSRS pereidinėjo prie metrinės matų sistemos, tada buvo pereita ir prie metrinės prabų sistemos, kuri Rusijoje naudojama ir dabar.
metalas | prabos |
---|---|
Auksas | 375, 500, 583, 585, 750, 958, 996 |
Sidabras | 750, 800, 875, 916, 925, 960 |
Platina | 950 |
Paladis | 500, 850 |
Labiausiai paplitęs 585 prabos auksas, kurio spalva priklauso nuo priemaišų. Pvz:
958 prabos auksas netvirtas, todėl naudojamas gana retai.
375 prabos aukse būna 37,5 % aukso, 10,0 % sidabro, 48,7 % vario ir 3,8 % paladžio.
Papuošalams su briliantais naudoja vadinamą baltąjį auksą:
Apie 12,5 % žmonių būna alergiški baltajam auksui, nes jie alergiški nikeliui. Reakcija būna silpna, paprastai – menki odos išbėrimai.
Labiausiai paplitęs 875 prabos sidabras. Jį naudoja sidabro papuošalams ir stalo įrankiams gaminti.
916 prabos sidabras naudojamas emaliuotiems stalo įrankiams gaminti.
960 prabos sidabras – juvelyriniams dirbiniams gaminti.
Sidabro (ir žalvario) dirbinius, kad jie nesioksiduotų ir būtų išvaizdesni, elektrolitiškai padengia plonyčiu 999-os prabos aukso ar sidabro sluoksniu.
metrinė praba | rusiškoji praba | karatinė praba | lydiniai |
---|---|---|---|
1000 (999,99) | 96 | 24 | chemiškai grynas taurusis metalas |
958 | 92 | 23 | juvelyrinis auksas |
950 | (91,2) | (22,8) | juvelyrinė platina |
916 | 88 | 22 | juvelyrinis sidabras, auksas dantų protezams, D. Britanijos aukso monetų metalas |
900 | (86,4) | (21,6) | aukso ir/ar sidabro monetų (ne D. Britanijos) lydiniai, dantų protezų auksas |
875 | 84 | 21 | stalo įrankių sidabras (paplitęs buvusioje TSRS ir carinėje Rusijoje) |
800 | (76,7) | (19,2) | stalo įrankių sidabras |
750 | 72 | 18 | juvelyrinis auksas, dantų protezų auksas ir platina |
585 | 56 | 14 | juvelyrinis auksas |
500 | (48) | 12 | pigus juvelyrinis auksas |
375 | (36) | (9) | pigus juvelyrinis auksas |
Skliausteliuose pateikti skaičiai prabų, kurių praktikoje nėra. T.y., rusiškoji praba (48) reiškia, kad rusiško aukso su tokia praba nebūna.