Apie Auksą

Apie auksą ir Aukso kainą

Kas yra aukso kaina ?

Aukso kaina keičiasi kievieną minutę. Paskutinų 30 dienų aukso kainos kitimas Londono biržoje pateiktas žemiau esančime grafike. Kaina nurodyta eurais už vieną 999 prabos aukso gramą;

Aukso kaina - tai 999 prabos kaina Londono biržoje

Auksinių juvelyrinių dirbinių kainą - tai aukso kaina plius gaminyje sunaudotų tauriųjų metalų kaina, juvelyrų darbo sąnaudos, juvelyrų sunaudotos medžiagos ir įrankiai gaminiui atlikti, prekės meninė vertė, prekės transportavimo ir saugojimo mokesčiia, valstybės mokesčiai pridėtinės vertės mokesičiai (PVM) importo mokesčiai, prekės aprobavimo mokesčiai.

Kas yra Auksas

(šaltinis wikipedia.lt)

Auksas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Au (lot. aurum, ang. Gold), eilės numeris 79, taurusis metalas.

Auksas yra ryškiai geltonas taurusis metalas, dėl priemaišų gali būti įvairių atspalvių (lydiniuose – nuo vario raudonumo iki sidabriškai balto). Yra minkštas, tąsus ir kalus: lengvai ištempiama aukso viela, išplojami plonyčiai (peršviečiami) lakštai (folija). Elektrinis ir šilumos laidumas ~30 % mažesnis negu sidabro.

Aukso sąveika su kitais elementais

Kaip ir visi taurieji metalai, auksas atsparus oro, daugelio rūgščių ir šarmų veikimui. Jį tirpina karališkasis vanduo (koncentruotų azoto ir druskos rūgščių mišinys 1:3), druskos rugšties ir laisvo chloro mišinys (druskos rūgšties ir natrio hipochlorito (NaOCl) tirpalo mišinys), seleno rūgštis (H₂SeO₄). Kambario temperatūroje auksas tirpsta vandeniniuose cianidų tirpaluose – susidaro kompleksinė druska, pakaitintas auksas reaguoja su chloru ir sudaro aukso (III) chloridą, su bromu jungiasi kambario temperatūroje.

Žinomi 2 aukso oksidai (Au₂O ir Au₂O₃), kurie susidaro kaitinant aukso hidroksidus, gautus iš šarmais veikiamų aukso druskų. Su kai kuriais junginiais sudaro koloidinius tirpalus. Aurato rūgšties HAuO₃ druskos (auratai) nepatvarūs.

Metalai ir kiti reduktoriai išskiria auksą iš jo druskų tirpalų. Lydiniai su sidabru, variu, platina ir kitais metalais (aukso lydiniai) labai atsparūs korozijai, plastiški. Su gyvsidabriu auksas sudaro Amalgamą.

Kitos savybės

Aukso kristalai kubinės singonijos, oktaedrų, kubų formos. Metalo blizgesys. Kietumas pagal Moso skalę 2,5-3, lydymosi temperatūra 1064.33,5 °C, virimo temperatūra 2855.85 °C, tankis 19 320 kg/m³. Žemės plutoje aukso yra 4,3∙10^-7 % masės.

Atmainos

Dažnos sidabro, vario, geležies, mangano, švino, rečiau paladžio, bismuto, seleno, iridžio, platinos, gyvsidabrio priemaišos. Pagal jas skiriamos aukso atmainos:

• auksas grynuolis (4-15 % sidabro),
• elektrumas (15-50 % sidabro),
• kuproauridas (iki 20 % vario),
• porpecitas (11,6 % paladžio),
• bismutoauridas (iki 4 % bismuto).

Dažnai randamas dendritų, tarpgyslių, grūdelių, žvynelių, plokštelių, dulkių pavidalu. Uolienose auksas būna pirminės (magminės, pegmatitinės), antrinės, t. y. egzogeninės (upių ir jūrų sąnašynai, konglomeratai), ir metamorfinės (skarninės, hidroterminės) kilmės. Aukso yra Australijoje (Viktorijos valstijoje), Brazilijoje, Čilėje, Indijoje, Indonezijoje, JAV (Kalifornijos, Aliaskos valstijose), Kanadoje, Kinijoje, Meksikoje, Mongolijoje, Norvegijoje, Peru, PAR (didžiausi pasaulyje Witwatersrando aukso telkiniai), Rusijoje.

Didžiausias rastas aukso luitas – Holtermano plokštė (Australija, 1872) – 214,326 kg (gryno aukso jame 85,05 kg), didžiausi grynuoliai: Geidžiamasis (Australija, 1869) – 68,08 kg. Japonas (Japonija, 1901) – 71 kg.

1995 m. atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos rytuose paviršinėse žvyro ir smėlio nuogulose yra aukso. Didžiasalio, Didžiasalio-2 ir Salako žvyro telkiniuose aukso atitinkamai rasta 0,56; 0,3; 0,13 g/t. Į Lietuvą auksas buvo atneštas ledynų, atslinkusių iš Švedijos ir Suomijos auksingų plotų.

Pačiame Žemės jūros vandenyne ištirpusio aukso yra daugiau negu sausumoje – 0,000004 promilės.^[1]

Aukso išgavimas

Senovėje auksas buvo gaunamas plaunant auksingą smėlį. Vienas pirmųjų aukso gavimo būdų buvo toks: avių kailiai su prie jų pririštais akmenimis būdavo nuleidžiami į upę, ant jų pilamas auksingas smėlis. Lengvos aukso smiltys nutekėdavo su vandeniu, sunkesni ir didesni metalo gabalėliai likdavo vilnose. Kailius su juose esančiu auksu sudegindavo, pelenus suberdavo į indus ir plaudavo vandeniu. Nupylus drumzliną vandenį ant dugno likdavo auksas.

Senovės Egipte mokėjo išgauti auksą ir iš jo darė įvairius dirbinius (iki šių dienų išliko ne tik įrašų apie Egipto auksą, bet ir tuometinių dirbinių).

Viduramžiais išmokta išskirti auksą iš rūdų amalgaminiu būdu (naudojant gyvsidabrį) bei gryninti kupeliavimo metodu.

XIX a. imta naudoti ne tokius kenksmingus gamybos būdus – tirpinimą chloro vandenyje arba cianiduose. Taip auksas gaunamas ir dabar: susmulkintas rūdos koncentratas veikiamas kalio arba natrio cianidų tirpalais, po to nusodinamas cinku arba sorbuojamas onitais. Auksas gryninamas elektrolize arba tirpinant rūgštyse.

Lietuvoje auksas monetų pavidalu pasirodė XIV-XV amžiuje. XV a. į Vilnių atvyko auksakalių iš Vokietijos. 1495 m. įkurtas Vilniaus Auksakalių Cechas. XVI a. viduryje Vilniuje buvo kalamos monetos: dukatai, portugalai, pusportugaliai. XVI-XIX a. aukso dirbiniai buvo gaminami ir kituose miestuose (Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Ukmergėje) bei įsivežami iš Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių.

Naudojimas

Auksas ir jo lydiniai naudojami monetų ir juvelyrinių dirbinių, medalių, dantų protezų, chem. aparatūros gamybai. Radiotechnikoje ir elektronikoje naudojami auksu padengti kontaktai ir laidai, izotopu ¹⁹⁸Au gydomos vėžinės ligos.

Auksas ekonomikoje dėl savo savybių (vienalytis, dailus, patvarus, lengvai apdorojamas ir gabenamas, laidus elektrai, atsparus korozijai) turi ypatingą vartojamąją vertę, atlieka pinigų funkciją. Iš aukso kalamos monetos, auksas specialiais luitais saugomas kaip valstybių centrinių bankų valdomos aukso atsargos. Valstybė laiko auksą kaip savo tarptautinių atsargų dalį ir gali jį panaudoti mokėjimo balanso deficitui padengti. Aukso standarto sąlygomis kaip vertės matas, auksas atliko cirkuliacijos, mokėjimo ir turtų kaupimo bei pasaulio pinigų funkcijas. Susikūrus valstybių valiutų sistemoms, vidaus apyvartoje įsivyravo į auksą nekeičiami popieriniai pinigai (banknotai) bei metalinės monetos, vėliau elektroniniai pinigai. Auksas nebeatitiko cirkuliacijos ir mokėjimo priemonės funkcijų, liko vertės matu, išlaikė turtų kaupimo priemonės bei pasaulio pinigų funkcijas, tebėra pinigų sistemos pagrindas.

Nuo 1972 m. auksas nustojo buvęs Tarptautinio valiutos fondo apskaitiniais pinigais ir pakeistas Specialiosiomis Skolinimosi Teisėmis, tačiau liko svarbiausia valstybių tarptautinių atsargų dalimi. Kitaip negu popieriniai pinigai, auksas pats turi vertę kaip prekė. Auksas perkamas ir parduodamas pasaulio biržose. Daugiausia aukso perkama siekiant investuoti pinigus.

Auksas plačiai naudojamas elektronikos pramonėje. Jis laidus elektrai, atsparus korozijai bei iš jo nesunkiai pagaminami labai ploni laidininkai. Todėl iki mikroschemų kristalų dažnai vedami auksiniai laidai.

Maisto pramonėje auksas (E175) naudojamas kaip maisto gaminių paviršiaus metalinis dažiklis.^[2]\\

Aukso praba

Praba – santykinis tauriojo metalo kiekis lydinyje.

Standartinį tauriojo metalo kiekį tauriųjų metalų lydiniuose nurodo Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) arba valstybės nustatytas matavimo vieneto standartas, kuris rodo lydinio, iš kurio pagamintas gaminys, vertingumą ir santykinį tauriųjų metalų kiekį lydinio masės tūkstantyje dalių (t. y. parodo, kiek tauriojo metalo yra 1 kg lydinio). Šio santykio ženklas (prabos ženklas) įspaudžiamas gaminyje. Tauriesiems metalams priskiriami auksas, sidabras, platinos grupės metalai.

Prabavimas – tauriųjų metalų, jų lydinių kokybės bei kiekybės, taip pat brangakmenių tapatybės ir charakteristikų nustatymas.

Metrinė praba

Aukso lydinių prabos 375, 585, 750, reiškia, kad 1000 masės dalių lydinio yra 375, 585, 750 dalių gryno aukso. Sidabras dažniausiai būna 800, 875, 916 ir 925 prabos, platina – 950 prabos.

Karatinė praba

Kai kuriose šalyse, (pvz., Anglijoje, Šveicarijoje) tauriojo metalo kiekį 1 kilogramo lydinyje išmatuoti naudojama karatų matavimo sistema. Tai santykinė skaičiavimo sistema, kai visas bendras metalo svoris prilyginamas 24 dalims. Tauriojo metalo grynumas nurodomas kiek dalių tauriojo metalo yra visame 24 dalių lydinyje (pvz., jei aukso dirbinys yra 18 karatų, tai reiškia, kad jis pagamintas iš lydinio, kurio 24-iuose vienetuose lydinio yra 18 vienetų gryno aukso. Karatinės prabos nereikia painioti su brangiųjų akmenų svorio vienetu karatu.

Lietuviška praba

Lietuvoje prabas ir prabavimą apibrėžia Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymas^[1]. Lietuvos Respublikoje tauriųjų metalų ir brangakmenių bei jų gaminių valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos prabavimo rūmai šio įstatymo nustatyta tvarka.^[2]
Įstatymas nustato leistinas prabas tauriųjų metalų gaminiams:

• Platinos – 950.
• Aukso – 375, 585 ir 750.
• Sidabro – 800, 830, ir 925.
• Paladžio – 500 ir 850.

Gaminiai turintys mažiau tauriojo metalo nei numatyta įstatyme negali būti realizuojami kaip tauriojo metalo gaminiai. Taip pat gaminiai, kuriuose atskiros detalės ne tauriojo metalo, ar detalių (pavyzdžiui, užsegimai) praba žemesnė, nei viso gaminio žymimas MET.
Pavyzdžiui: Lietuvos Respublikoje Įstatymo 7 straipsnyje nustatyta žemiausia sidabro praba yra 800, t. y. lydinyje turi būti ne mažiau kaip 80 procentų sidabro. Visi gaminiai, pagaminti iš sidabro lydinių, kurių sudėtyje yra mažiau nei 80 procentų sidabro, Lietuvoje negali būti realizuojami kaip sidabro gaminiai. Žemiausia sidabro praba – 800 praba yra nustatyta ir tarptautiniuose bei Europos standartuose, taip pat ir Lietuvoje galiojančioje Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijoje.^[3]

Rusiškoji praba

Rusijoje sidabro gaminius ėmė prabuoti 1613 m., o aukso – 1700 m.

TSRS platinos gaminius ėmė prabuoti 1927 m., o paladžio – 1956 m.

Iki 1927 m. Rusijoje ir TSRS buvo naudojama senoji Rusijos prabų sistema, pagrįsta rusiškuoju svaru, kuris būdavo dalinamas į 96 zolotnikus. Todėl 1 zolotniko prabos auksas būtų toks lydinys, kur auksas sudaro tik 1/96 dalį lydinio. 96 zolotnikų auksas – visiškai grynas, o 48 zolotnikų auksas – 50 % auksas.

1927 m. TSRS pereidinėjo prie metrinės matų sistemos, tada buvo pereita ir prie metrinės prabų sistemos, kuri Rusijoje naudojama ir dabar.

Rusijoje naudojamos prabos

metalas	prabos
Auksas	375, 500, 583, 585, 750, 958, 996
Sidabras	750, 800, 875, 916, 925, 960
Platina	950
Paladis	500, 850

Rusijos aukso prabos

Labiausiai paplitęs 585 prabos auksas, kurio spalva priklauso nuo priemaišų. Pvz:

• Rausvas auksas - 585 prabos auksas su 36 % sidabro ir 5,7 % vario būna žalsvokas, su 18,3 % sidabro ir 23,4 % vario
• Raudonas auksas - 585 prabos auksas su 8,3 % sidabro ir 33,4 % vario
• Geltonas aukas - 585 prabos auksas su lygiomis sidabro ir vario dalimis.

958 prabos auksas netvirtas, todėl naudojamas gana retai.

375 prabos aukse būna 37,5 % aukso, 10,0 % sidabro, 48,7 % vario ir 3,8 % paladžio.

Papuošalams su briliantais naudoja vadinamą baltąjį auksą:

• 585 prabos baltasis auksas – 23,7-28,7 % sidabro, 13,0-18,0 % paladžio ar 17 % nikelio, 8,7 % cinko, 16,0 % vario
• 750 prabos baltasis auksas – 7,0-15,0 % sidabro, iki 15,0 % paladžio, iki 4 % nikelio, iki 2,4 % cinko (arba iki 7,5-16,5 % nikelio, iki 2,0-5,0 % cinko), iki 15,0 % vario

Apie 12,5 % žmonių būna alergiški baltajam auksui, nes jie alergiški nikeliui. Reakcija būna silpna, paprastai – menki odos išbėrimai.

Rusijos sidabro prabos

Labiausiai paplitęs 875 prabos sidabras. Jį naudoja sidabro papuošalams ir stalo įrankiams gaminti.

916 prabos sidabras naudojamas emaliuotiems stalo įrankiams gaminti.

960 prabos sidabras – juvelyriniams dirbiniams gaminti.

Sidabro (ir žalvario) dirbinius, kad jie nesioksiduotų ir būtų išvaizdesni, elektrolitiškai padengia plonyčiu 999-os prabos aukso ar sidabro sluoksniu.

Prabų lentelė

metrinė praba	rusiškoji praba	karatinė praba	lydiniai
1000 (999,99)	96	24	chemiškai grynas taurusis metalas
958	92	23	juvelyrinis auksas
950	(91,2)	(22,8)	juvelyrinė platina
916	88	22	juvelyrinis sidabras, auksas dantų protezams, D. Britanijos aukso monetų metalas
900	(86,4)	(21,6)	aukso ir/ar sidabro monetų (ne D. Britanijos) lydiniai, dantų protezų auksas
875	84	21	stalo įrankių sidabras (paplitęs buvusioje TSRS ir carinėje Rusijoje)
800	(76,7)	(19,2)	stalo įrankių sidabras
750	72	18	juvelyrinis auksas, dantų protezų auksas ir platina
585	56	14	juvelyrinis auksas
500	(48)	12	pigus juvelyrinis auksas
375	(36)	(9)	pigus juvelyrinis auksas

Skliausteliuose pateikti skaičiai prabų, kurių praktikoje nėra. T.y., rusiškoji praba (48) reiškia, kad rusiško aukso su tokia praba nebūna.